Unikalios istorijos

Mano gyenime papuošalai žymi svarbius gyvenimo periodus. „Cushion“ arba pagalvėlės formos deimantą gimtadienio proga gavau iš vyro ir vaikų. Supratau, kad jau jaučiuosi verta ypatingo juvelyrinio dirbinio. Pamačiusi Silvijaus ir komandos sukurtus vestuvinius žiedus, dirbinius iš meteoritų ir sužinojusi, kad jie kurs asmeniškai man, ilgai nesvarsčiau. Būna, susitinki žmogų pirmą kartą, o atrodo, kad pažįsti jį šimtą metų. Pasitikėjau ir labai džiaugiuosi rezultatu. Užsidedu žiedą ne tik per šventes, bet nešioju ir kasdien. Jis tapo mano dalimi. Turbūt nuo dažno nešiojimo dalis žiedo per vasarą oksidavosi. Žinau, kad galėčiau nunešti pataisyti, bet man taip gražu tas kontrastas: deguonies pasendintas meteoritas ir briliantas. Nieko nenoriu keisti, nes mano žiedas gyvas, dabar jis yra toks vienintelis. 

Vaikystėje, atsimenu, pievoje ieškodavau tinkamos gėlytės ir iš jos ant piršto sukdavau ir pindavau žieduką. Užsidėdavau tokį „mazgelį“ ir jausdavausi kaip laimingiausia nuotaka pasaulyje. Netrukus po to svajonė išsipildė – kadangi vestuvėms dar buvau per maža, Tėvelis padovanojo pirmą tikrą žiedą su smaragdu ir briliantuku. Dabar stebėdama ant rankos tarp dviejų Saturno žiedų deimanto laužiamą šviesos spindulį prisimenu laimingą savo vaikystę. Darosi šilta ir gera. 

Neretai juvelyrikos gaminio istorija prasideda nagingose Silvijaus ir juvelyrų komandos rankose. Tašiau šį kartą jiems teko atsakomybė suvaldyti ir pratęsti istoriją, gimusią tolimiausiame žemės kampelyje ir sujungti juvelyriką ir ritualą. Vieną iš dviejų talismanų iš vyro Vytauto gavusi dovanų Valentina tiki, žmogų saugo ne tik aukščiausios jėgos.  „Po medžioklės vietiniai Zimbabvės gyventojai Vytautui atnešė du jo sumedžioto  leopardo kauliukus. Šie kauliukai – rudimentiniai, nesurišti su jokia raumenų sistema, o, pasak vietinių, saugo nuo pikto ir neša sėkmę. Man šie pakabukai – tarsi fotografija, užfiksavusi bendrą jaudinantį patyrimą, kelionės ir kartu nueito kelio, vienas kito saugojimo simbolis,“– pasakoja Valentina, tikinti, kad papuošalai pakrauna kaip baterijos. Kartais užtenka juos tiesiog palaikyti rankoje – ir, net jei jie nėra pagaminti iš tauriųjų metalų ar deimantų, prisimeni išgyventas patirtis, emocijas ir gauni jėgų tolimesniam judesiui savo keliu.  

Fotografas Antanas Sutkus ir Silvijus Martinėlis  yra vaizdo ir formos bendraminčiai, pritariamai linksintys ganydami akimis po vienas kito kūrybą. Laiką jie gali fiksuoti šviesmečiais ar akimirkomis, o kalbasi per intuiciją, nebūtinai viską išreiškiant žodžias.

Antano žiedas primena fotoaparatą, kuriame SIlvijus stengėsi akimirkos lengvumą suderinti su aukso gyliu, Seymchan meteorito svoriu ir juodų briliantų aštrumu. Pastarieji kalba apie pastabumą, su kuriuo fotografo akis stebi juodai baltą pasaulį. Antanas nemėgsta pigių daiktų, kaip ir iš vaizdo visada intuityviai traukia gyvenimo esenciją, ant amžinybės siūlo užverdamas dar vieną tikrą akimirką. Ją užfiksuoti, pasak fotografo, padeda gebėjimas išlikti nepastebėtam ir nesugriauti gyvenimo.

Juvelyrinis „antrankis“ drąsiai pasakojantis apie tai, kas svarbu Linui: prisirišimą, ryžtą ir tvirtą pagrindą. Dalyvaudamas apyrankės kūrybiniame procese jis stebėjo, kaip į vientisą stambiosios juvelyrikos dirbinį susijungia  juodinto titano, juodinto Seymchan meteorito jėga, kurią užtvirtina juodos brilianto akies spindesys.

„Prisirišu prie daiktų, kurie man patinka. Kurdamas šį meno kūrinį, Silvijus apmąstė viską: nuo mano mėgstamos juodos spalvos ir medžiagų iki kruopščiai apgalvoto užsegimo. Labai gera emocija, kai dienos metu užmetu į ją akį, tikrai pataikė. Pasitikiu Martinėlio fantazija kuriant papuošalus“, - sako Linas.

Art deco stiliaus miniatiūroje užfiksuotas monumentalumas ir tobulas balansas. Akį patraukęs juodasis deimantas, radęs kitą, tobulesnį pavidalą, skulptūriškai užbaigiantį jo tamsią ir paslaptingą prigimtį. Prikeltas gyvenimui naujoje epochoje ir drąsiu dizainu pabrėžiantis šeimininko ryžtą, tvirtumą, valią ir kryptingumą.

“Niekur nemačiau analogiško auksakalio darbo. Pamilau jį, jis tapo mano įvaizdžio dalimi, nenusiimu jo nei svarbiuose susitikimuose, nei sportuodamas, nei grybaudamas.”